Ar prisiminsi mane, Vilniau?

Taip pavadintą knygą rugsėjo 12 d. pristatė jos autorė Juventa Mudėnienė, susitikimą pradėjusi pasisveikindama penkiomis kalbomis (lenkiškai, žydiškai, gudiškai, rusiškai ir lietuviškai, nes tuomet, XX a. pradžioje šios kalbos dažniausiai skambėjo senajame Vilniuje). Salėje susirinkę aštuntokai išgirdo įdomią istoriją apie knygos idėją, rašymą, iliustracijas. Autorė, dirbusi žurnaliste, vedusi ne vieną televizijos laidą, puikiai bendravo su mokiniais, įdomiai pasakojo apie knygos kūrimo momentus, vis pakalbindama savo vyrą Paulių Mudėną, padėjusį lazeriu karpyti iliustracijas.

Scenoje keitėsi vaizdai su senojo Vilnius nuotraukomis – patvinusia Nerimi (anksčiau vadinta Vilija), kai nuo vandens iki Žaliojo tilto buvo likęs tik 30 centimetrų atstumas, Rotušės aikšte su kinkiniais (to meto taksi), žavia Marijos ir Jurgio Šlapelių šeimyna, Dominikonų gatvėje turėjusia lietuvišką knygyną. Graudi ir ilgesinga šios šeimos istorija, kai nuo vaikų atskirta motina beveik dešimtmetį nežinojo apie trijų savo vaikų likimą. Laimutė, Gražutė ir Skaistutis atsidūrė JAV. Tik po daugelio metų motina susitiko su antrąja dukterimi. Skaistutis, kuris tarsi vedžioja knygos skaitytoją po prieškarinį Vilnių, savo miesto daugiau nebepamatė. Po susitikimo mokiniai, parašę nuomonę apie renginį, minėjo dalykus, labiausiai sudominusius, pristatant knygą: „Mano nuomone, pristatymas buvo labai įdomus, aiškus ir nenuobodus. Man patiko knygos idėja, lazerių panaudojimas ir iliustracijos. Autorės aiškinimas buvo suprantamas, įdomiai pateiktas.“ (Dovydas)

Knyga gausiai iliustruota ir unikali tuo, kad iliustracijos tarsi dvigubos: piešinys,virš kurio antrame lape juodas karpinys, kuris lyg „apgyvendina“ pirmąjį veikėjais, medžiais, suoleliais. Beje, antrojo aukšto foje eksponuojami knygos autorės Juventos Mudėnienės karpiniai, tad skubėkite aplankyti parodą. O bibliotekoje galite pasklaidyti knygą „Ar prisiminsi mane, Vilniau?“, kurią autorė maloniai padovanojo mūsų mokyklai.