Projekto „Kokybės krepšelis“ veiklų dienoraštis
Vilniaus Petro Vileišio progimnazija jau antrus metus dalyvauja Europos Sąjungos fondų finansuojamame projekte „Kokybės krepšelis“ ir įgyvendina suplanuotas veiklas, skirtas stiprinti mokinių socialinį emocinį ugdymą ir aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymą.
Visi mūsų mokyklos 5–8 klasių mokiniai turėjo galimybę dalyvauti vienos dienos trukmės geros savijautos programoje ARKLYSTU, kurios tikslas prisidėti prie psichikos sveikatos stiprinimo mokykloje, ugdant emocinį raštingumą, gilesnį savęs, kito žmogaus ir mus supančios aplinkos pažinimą, psichologinį atsparumą, kritinį mąstymą, kūrybiškumą, socialinio bei empatiško bendravimo įgūdžius. Šios programos įgyvendintojais mūsų mokykloje tapo VšĮ „Švietimo nuotykiai“ mokytojas Tautvydas ir psichologė Mingailė. Jų tikslas, kaip jie patys sako, ateiti pas mokinius ir kurti su jais ryšį, stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, vesti komandos formavimo užsiėmimus taip pat padėti išsilaisvinti nuo įvairiausių su(si)varžymų ir tiesiog žaisti ir būti kartu. Kalbėdami ir reflektuodami su mokiniais apie įvykusius užsiėmimus girdime, kad šių veiklų metu jiems ypač svarbu buvo tai, kad jie buvo išklausyti ir suprasti, kad galėjo jaustis ir būti savimi, geriau pažinti bendraklasius. O Tautvydas ir Mingailė mūsų mokinius apibūdino kaip turtingus savo kompetencijomis, talentais ir energija. Nors ši kelionė jau baigėsi, tikimasi, kad įgyta prasminga patirtis padės mokiniams kasdienėse situacijose kurti kuo darnesnį santykį su savimi ir kitais. Tokio tikslo siekiama ir klasės sutelktumo užsiėmimus, kuriuos veda psichologė A. Blandė. Tokiuose užsiėmimuose šiais mokslo metais buvo pakviestos dalyvauti 2b, 4a ir 6t1 klasių bendruomenės.
Ieškodama būdų, kaip geriau ugdyti mokinių mąstymo gebėjimus, grupė progimnazijos mokytojų dalyvauja ilgalaikėje kvalifikacijos tobulinimo programoje, kurioje mokosi taikyti „Mąstymo mokyklos“ metodiką. Mokymus organizuoja ir nuolat tobulėti skatina lektorė Giedrė Lečickienė. Besimokantys mokytojai taiko įgytas žinias ugdymo procese ir dalijasi patirtimi su kolegomis. „Mąstymo mokyklos“ įrankiai leidžia mąstymą mokymosi procese padaryti matomą, sujungti kognityvinius mąstymo procesus su vizualine informacijos reprezentacija, grafiniu informacijos užrašymu. Taip pat mokymuose daug dėmesio skiriama užduočių ir klausimų, orientuotų į aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymą. Tikimasi, kad nuosekliai ugdymo procese taikomi „mąstymo mokyklos“ metodai padės mokiniams stiprinti sąmoningo mokymosi įpročius ir kritinio bei kūrybinio mąstymo gebėjimus.
Panaudojant „Kokybės krepšelio“ lėšas kelios mokytojų komandos planuoja ir išbando integruoto ir patirtinio ugdymo veiklas 1–8 klasėse. Kuriant scenarijus siekiama integruoti dalykų turinį, orientuoti veiklas taip, kad mokiniai turėtų galimybių ugdytis bendrąsias kompetencijas. Praėjusių mokslo metų pabaigoje įgyvendinti scenarijai „Sveikata“(1-ose klasėse) ir „Gatvės menas“ (4-ose klasėse). Šiais mokslo metais įgyvendintas scenarijus „Šeima“ (5-ose klasėse), „Maistas“ (6-ose klasėse) „Kosmosas“ ( 7-ose klasėse) ir „Ateities architektūra“ (8-ose klasėse). Planuojant ieškoma galimybių, kad mokiniai mokytųsi ne tik mokykloje ir ne tik pamokų forma. Pirmokai sveikatos temą tyrinėjo mokyklos aplinkoje, ketvirtokai veiklas vykdė mieste, šeštokai vyko į Kauno VII fortą, dalyvavo edukacijoje „Kulinariniai eksperimentai“ ir „Šalčio kerai“, grupė aštuntokų vyko į Vilniaus Gedimino technikos universitetą architektūros fakultetą, kur dalyvavo paskaitoje apie Vilniaus architektūrą, taip pat turėjo galimybę su studentais dirbti grupėse, diskutuoti ir užduoti jiems klausimus. Septintokai žiūrėjo sferinį kiną „Astronautas“ ir klausėsi paskaitos. Integruotų patirtinių ugdymo veiklų metu siekiama sudaryti galimybių mokiniams tyrinėti temas iš įvairių perspektyvų, kurti projektus ir taip veikiant ugdytis kūrybiškumą, kritinio mąstymo ir bendradarbiavimo gebėjimus.
